SSGG analizė yra bet kokios verslo įmonės pagrindas. Ji leidžia suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat nustatyti galimybes ir grėsmes. Šis metodas leidžia efektyviai vykdyti strateginį planavimą ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra SSGG analizė ir kodėl ją naudinga naudoti. Aptarsime pagrindinius jos elementus, jos taikymą ir teikiamus privalumus. Taip pat pateiksime pavyzdžių, padėsiančių suprasti jos praktinį taikymą įvairiomis aplinkybėmis.
Kas yra SSGG analizė?
SSGG analizė – tai projekto ar verslo įvertinimo metodas pagal keturis pagrindinius aspektus: stiprybės (angl. Strengths), silpnybės (angl. Weaknesses), galimybės (angl. Opportunities) ir grėsmės (angl. Threats). Jis suteikia holistinį analizuojamos vietos vaizdą ir yra labai svarbus veiksmingam strateginiam planavimui.
SSGG analizės taikymas leidžia nustatyti pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką sėkmei ar nesėkmei. Taip galite efektyviai panaudoti turimus išteklius, sumažinti riziką ir parengti rinkos galimybių išnaudojimo strategiją.
SSGG analizė – priemonės supratimas
SSGG analizė – tai vertinimo priemonė, padedanti suprasti įmonės, produkto ar net visos pramonės šakos padėtį rinkoje. Tai metodas, kurį taikant atsižvelgiama ir į vidinius, ir į išorinius verslo aspektus, taip palengvinant strateginių sprendimų priėmimą. Naudodamos šį metodą įmonės gali geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes. Tai leidžia joms nukreipti savo veiksmus į didesnę sėkmę.
SSGG analizė pradėjo vaidinti svarbų vaidmenį versle, tačiau ilgainiui ji buvo pradėta taikyti ir viešajame sektoriuje, ne pelno siekiančiose organizacijose. Taip pat individualių verslininkų ir investuotojų. Tai rodo jos universalumą ir gebėjimą suteikti vertingų įžvalgų įvairiomis aplinkybėmis.
Svarbu tai, kad SSGG analizė nėra tik savianalizės priemonė. Ji taip pat gali pasitarnauti kaip kompasas investuotojams ar konkurentams, kurie bando suprasti. Kodėl tam tikrai įmonei ar produktui sekasi arba kodėl ji susiduria su sunkumais. Taip ji tampa vertingu informacijos šaltiniu ne tik vidaus, bet ir išorės vartotojams.
Asmeniškai aš manau, kad vienas didžiausių SSGG analizės privalumų yra jos lankstumas. Ją galima sėkmingai taikyti beveik bet kurioje situacijoje, todėl ji yra neįkainojama pasaulyje. Kur dažnai vyrauja nepastovumas ir neapibrėžtumas. Nesvarbu, ar esate didelė korporacija, ar maža įmonė, ar vyriausybė, ar fizinis asmuo. SWOT analizės taikymas gali padėti suprasti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką sėkmei ar nesėkmei.
SWOT lentelė
SSGG lentelė – tai analitikų dažnai pateikiamas įrankis, kurį sudaro kvadratas, padalytas į keturis segmentus, kurių kiekvienas skirtas vienam iš SSGG metodo elementų. Šis vaizdinis pateikimas leidžia greitai apžvelgti įmonės padėtį rinkoje. Nors ne visi tam tikros rubrikos punktai gali turėti vienodą reikšmę. Kiekvienas jų suteikia svarbiausių įžvalgų apie galimybių ir grėsmių, privalumų ir trūkumų pusiausvyrą ir pan.
SWOT lentelėje paprastai vidiniai veiksniai išdėstomi viršutinėje eilutėje, o išoriniai veiksniai – apatinėje eilutėje. Be to, kairėje lentelės pusėje esantys elementai atspindi daugiau teigiamų / pozityvių aspektų. Tuo tarpu dešinėje pusėje esantys elementai susiję su daugiau nerimą keliančiais / neigiamais aspektais.
Įdomu tai, kad tokia SSGG lentelės struktūra ne tik padeda suprasti dabartinę įmonės padėtį, bet ir greitai nustatyti sritis, į kurias reikia nedelsiant atkreipti dėmesį arba kurias reikia toliau plėtoti. Tokiu būdu sprendimus priimantys asmenys gali veiksmingiau vadovauti įmonės strategijai, sutelkdami dėmesį į jos stipriąsias puses ir mažindami silpnųjų pusių poveikį.
Kaip atlikti SSGG analizę?
SSGG analizę galima atlikti atlikus keletą etapų, kuriems reikia pasirengti prieš atliekant analizę ir po analizės. Procesas paprastai apima šiuos veiksmus.
1 žingsnis: tikslo apibrėžimas – SSGG analizė
Nors SSGG analizė gali būti bendro pobūdžio, ji yra vertingesnė, kai tiesiogiai orientuota į konkretų tikslą. Pavyzdžiui, analizės tikslas gali būti sprendimas pradėti gaminti naują produktą. Turėdama aiškiai apibrėžtą tikslą, įmonė gali geriau sutelkti dėmesį į tai, ką ji nori pasiekti proceso pabaigoje. Pateiktame pavyzdyje SSGG analizė turėtų padėti įvertinti, ar pradėti gaminti produktą.
2 žingsnis: išteklių rinkimas
Kiekviena SSGG analizė yra skirtinga, todėl gali prireikti skirtingų duomenų rinkinių. Įmonė pirmiausia turėtų suprasti, kokia informacija ji gali naudotis, su kokiais duomenų apribojimais susiduria ir kiek patikimi yra išoriniai duomenų šaltiniai.
Be duomenų, taip pat svarbu suprasti, kas iš darbuotojų turėtų dalyvauti analizėje. Kai kurie darbuotojai gali būti geriau susipažinę su išorės jėgomis, o kiti darbuotojai iš gamybos ar pardavimų gali geriau suprasti, kas vyksta viduje. Platus požiūrių rinkinys padidina galimybes gauti įvairių vertingų įžvalgų.
3 etapas: idėjų rinkimas
Už analizės atlikimą atsakingų asmenų grupė turėtų pradėti nuo kiekvienos iš keturių SSGG analizės sudedamųjų dalių, išvardydama kiekvienos kategorijos idėjas. Klausimai, kuriuos reikėtų užduoti arba apsvarstyti kiekvienai grupei, galėtų būti šie:
Tai, kas vyksta viduje, yra puikus informacijos apie stipriąsias ir silpnąsias puses šaltinis. Vidinių veiksnių pavyzdžiai – finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, materialusis ir nematerialusis turtas (pvz., prekės ženklas) ir veiklos efektyvumas.
(Stipriosios pusės) Ką darome gerai? (Stipriosios pusės) Kas yra didžiausias mūsų turtas? (Silpnybės) Kas yra mūsų silpnybė? (Silpnybės) Kurios produktų linijos veikia silpniausiai?
Tai, kas vyksta už įmonės ribų, yra ne mažiau svarbu jos sėkmei nei vidiniai veiksniai. Išoriniai veiksniai, tokie kaip pinigų politika, rinkos pokyčiai ir galimybė gauti tiekėjų, yra kategorijos, iš kurių galima gauti informacijos galimybių ir grėsmių sąrašui sudaryti.
(Galimybės) Kokios tendencijos pastebimos rinkoje? (Galimybės) Į kokias demografines grupes nesiorientuojame? (Grėsmės) Kiek turime konkurentų ir kokią rinkos dalį jie užima? (Grėsmės) Ar yra naujų teisės aktų, kurie gali pakenkti mūsų verslui ar produktams?
4 etapas: rezultatų paaiškinimas
Sudarius kiekvienos kategorijos idėjų sąrašą, metas jas rūšiuoti. Išvalydama idėjų sąrašą, įmonė gali sutelkti dėmesį tik į geriausias idėjas arba didžiausią riziką. Tam gali prireikti nemažai analizės dalyvių diskusijų, įskaitant vyresniosios vadovybės dalyvavimą nustatant prioritetus.
5 žingsnis: strategijos kūrimas
Sudarius stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių reitingą, metas SSGG analizę paversti strateginiu planu. Analizės grupės nariai kiekvienos kategorijos punktų sąrašą paverčia į nuoseklų planą, kuriame pateikiamos gairės dėl pradinio tikslo.
Pavyzdžiui, įmonė, ketinanti pradėti gaminti naują produktą, gali nustatyti, kad ji yra dabartinės produktų kategorijos rinkos lyderė ir turi galimybę plėstis į naujas rinkas.
Tačiau didėjančios medžiagų sąnaudos, įtemptos paskirstymo linijos, papildomų darbuotojų poreikis ir nenuspėjama produktų paklausa gali nusverti stipriąsias puses ir galimybes. Analizės grupė rengia strategiją, kaip po šešių mėnesių persvarstyti sprendimą, tikėdamasi, kad išlaidos sumažės ir bus aiškesnė rinkos paklausa.
SSGG analizės nauda
SSGG analizė neatsakys į visus svarbiausius įmonės klausimus, tačiau ji suteikia daug naudos, kuri palengvina strateginių sprendimų priėmimą.
SSGG analizė supaprastina sudėtingas problemas. Dažnai priimant sudėtingus sprendimus reikia išanalizuoti didžiulį kiekį duomenų ir atsižvelgti į daugelį svarbių aspektų. Atlikę SSGG analizę, kurios metu idėjos suskirstomos ir suskirstomos pagal jų svarbą, galite didžiulę ir potencialiai slegiančią problemą paversti lengviau valdomu pranešimu.
SWOT analizė reikalauja atsižvelgti į išorinius veiksnius. Įmonės, priimdamos sprendimus, dažnai linkusios atsižvelgti tik į vidinius aspektus. Tačiau verslo sprendimų rezultatams gali turėti įtakos ir elementai, kurių įmonė tiesiogiai nekontroliuoja. SSGG analizė apima tiek vidinius veiksnius, kuriuos įmonė gali valdyti, tiek išorinius veiksnius, kuriuos gali būti sunkiau kontroliuoti.
SSGG analizė taikoma beveik kiekvienam verslo klausimui. Ją galima taikyti visai organizacijai, komandai ar atskiram asmeniui. Analizė gali būti taikoma visai produktų linijai, prekės ženklo pokyčiams, geografinei plėtrai ar įsigijimui. Tai universali priemonė, turinti daugybę pritaikymo galimybių.
SSGG analizei atlikti naudojami įvairūs duomenų šaltiniai. Tikėtina, kad įmonė naudos vidinę informaciją, kad nustatytų stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat turės surinkti išorinę informaciją apie plačias rinkas, konkurentus ar makroekonomines jėgas, kad nustatytų galimybes ir grėsmes. Užuot rėmusis vienu, galimai neobjektyviu šaltiniu, geroje SSGG analizėje surinkta įvairių požiūrių.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai – SSGG analizė
Stiprybės – tai stipriosios verslo pusės, silpnybės – tobulintinos sritys, galimybės – tai potencialios augimo galimybės, o grėsmės – tai išoriniai veiksniai, galintys neigiamai paveikti verslą.
SWOT analizę rekomenduojama atlikti kaskart, kai keičiate strategiją, pristatote naują produktą ar paslaugą, taip pat cikliniais intervalais, siekiant pritaikyti veiklą prie besikeičiančios aplinkos.
SWOT analizė yra universali priemonė, naudinga tiek didelėms korporacijoms, tiek mažoms įmonėms ar pradedantiesiems verslininkams. Ji leidžia efektyviai valdyti nepriklausomai nuo verslo masto.
Pagrindiniai SWOT analizės apribojimai gali būti subjektyvus vertinimas ir sunkumai vertinant atskirų veiksnių poveikį. Todėl svarbu, kad požiūris į analizę būtų kuo objektyvesnis ir pagrįstas duomenimis.