DDoS ataka: kas tai yra ir kaip apsaugoti savo verslą?

Įsivaizduokite tokią situaciją: Jūsų svetainė, internetinė parduotuvė ar pagrindinė interneto paslauga staiga nustoja veikti. Klientai negali pateikti užsakymų, darbuotojai praranda prieigą prie įrankių, o jūs bejėgiškai stebite didėjančius nuostolius. Toks scenarijus gali susiklostyti kibernetinės atakos metu. Tai reali grėsmė visiems, užsiimantiems verslu internete.

Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra DDoS ataka, kaip ji vyksta ir kodėl ji kelia tokį didelį pavojų. Paaiškinsiu jums šio reiškinio mechanizmus. Taip pat pateiksiu konkrečių metodų ir strategijų, padėsiančių veiksmingai apsaugoti skaitmeninį turtą nuo šios rūšies kibernetinės grėsmės. Suprasti priešą – pirmas žingsnis į veiksmingą gynybą.

Kas tiksliai yra DDoS ataka?

Pradėkime nuo pagrindinių dalykų. Iššifruokime trumpinį DDoS – jis reiškia „Distributed Denial of Service” (paskirstytas atsisakymas aptarnauti). Užpuolikai vienu metu naudoja kelis kompiuterius koordinuotai atakai vykdyti. Tikslas – ne pavogti duomenis, kaip daugelio kitų kibernetinių grėsmių atveju, bet padaryti ką nors ne mažiau žalingo. Siekiama visiškai užblokuoti prieigą prie jūsų svetainės, žaidimų serverio, programos ar kitos internetinės paslaugos.

Įsivaizduokite tai kaip milžinišką dirbtinę minią, kuri staiga užstoja įėjimą į jūsų kanceliarinių prekių parduotuvę. Tikrieji klientai tiesiog negali patekti į vidų, nors parduotuvė atidaryta ir pasiruošusi aptarnauti. Skaitmeniniame pasaulyje ši „minia” – tai didžiulis netikras interneto srautas. Užpuolikai užtvindo jūsų serverį ar tinklą tiek daug užklausų, kad išseksta sistemos ištekliai.

Dėl to serveris nebegali apdoroti įprasto teisėto duomenų srauto. Vartotojai labai lėtai įkelia puslapius arba išvis negali prie jų prisijungti. Įmonėms tai reiškia prastovas, pajamų praradimą ir galimą žalą reputacijai. Poveikis gali būti išties didelis, ypač įmonėms, kurių veikla priklauso nuo buvimo internete. Labai svarbu suprasti šią pagrindinę apibrėžtį.

Kaip vyksta tokia kibernetinė ataka? Grėsmės anatomija

Užpuolikai retai veikia vieni, naudodamiesi vienu kompiuteriu. Vietoj to jie naudoja užkrėstų kompiuterių tinklus, vadinamus botnetais. Botnetas – tai kompiuterių (dažnai priklausančių nieko neįtariantiems naudotojams) armija, kurią kibernetinis nusikaltėlis valdo nuotoliniu būdu, naudodamas kenkėjišką programinę įrangą. Šie kompiuteriai, vadinami „zombiais”, laukia nurodymų iš savo šeimininko.

Kai užpuolikas nusprendžia smogti, jis išsiunčia komandą visiems botneto kompiuteriams. Tuomet kiekvienas kompiuteris zombis pradeda siųsti milžinišką kiekį užklausų arba duomenų paketų į taikinį – jūsų serverį arba tinklą. Atakos galia slypi būtent tokiame paskirstyme. Duomenų srautas ateina iš tūkstančių, o kartais net milijonų skirtingų IP adresų, todėl jį sunku atskirti nuo teisėtų naudotojų užklausų.

Tikslinė sistema, užversta netikrų užklausų srauto, išnaudoja visą turimą tinklo pralaidumą arba procesoriaus skaičiavimo galią ir atmintį. Ji nebegali apdoroti tikrų naudotojų užklausų. Dėl to paslauga tampa neprieinama. Užpuolikas pasiekia savo tikslą – paralyžiuoja jūsų veiklą internete, nebūtinai įsilauždamas į sistemą.

DDoS atakų tipai – pažinkite savo priešą

Kibernetiniai nusikaltėliai savo tikslui pasiekti naudoja įvairius metodus. Galima išskirti tris pagrindines DDoS atakų kategorijas, kurios skiriasi savo veikimo būdu. Pirmoji yra tūrinės atakos. Jų tikslas – užkimšti aukos interneto ryšį didžiuliu srautu. Pavyzdžiai – UDP flood arba ICMP flood, kai botnetai per sekundę generuoja gigabaitus ar net terabaitus nepageidaujamų duomenų, veiksmingai blokuodami bet kokį ryšį.

Antroji kategorija – atakos prieš tinklo protokolus. Čia įsilaužėliai naudojasi ryšių protokolų, pavyzdžiui, TCP, trūkumais. Populiarus pavyzdys – SYN flood. Užpuolikas siunčia daug SYN paketų (ryšio užklausa), tačiau į grįžtamuosius SYN-ACK paketus iš serverio neatsako. Taip išeikvojami serverio ištekliai (pvz., jungčių lentelė), todėl jis negali priimti naujų teisėtų jungčių. Šios atakos naudoja serverių, ugniasienių ar apkrovos balansavimo įrenginių išteklius.

Trečioji grupė – tai atakos prieš taikomąjį lygmenį. Jos dažnai būna sudėtingesnės ir sunkiau aptinkamos. Jos nukreiptos į konkrečias serveryje veikiančias programas ar paslaugas, pvz., žiniatinklio serverį (HTTP srautas). Užpuolikai generuoja srautą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprastos naudotojų užklausos (pvz., prisijungimo, paieškos). Tačiau didžiulis jų mastas perkrauna taikomąją programą. Tokioms atakoms aptikti reikia sudėtingesnių priemonių, nes srautas gali atrodyti teisėtas.

Kas ir kodėl vykdo DDoS ataką?

DDoS atakų motyvai yra įvairūs. Kartais atakos yra ideologiškai ar politiškai motyvuotos. Haktivistų grupės gali naudoti DDoS kaip protesto prieš įmonių, vyriausybių ar organizacijų veiksmus formą. Taip jos nori atkreipti dėmesį į savo reikalavimus arba tiesiog pakenkti subjektui, su kuriuo nesutinka. Tokio pobūdžio veiksmai dažnai sulaukia didelio atgarsio žiniasklaidoje.

Kitas dažnas motyvas – pinigai. Kibernetiniai nusikaltėliai gali surengti DDoS ataką prieš įmonę ir už jos sustabdymą reikalauti išpirkos (vadinamoji išpirkos DDoS arba RDoS). Jie grasina tęsti arba sustiprinti ataką, jei auka nesumokės. Nesąžiningi konkurentai taip pat gali griebtis tokių metodų, norėdami pakenkti verslo konkurentui, pavyzdžiui, per svarbias pardavimo kampanijas ar produktų pristatymus.

Taip pat pasitaiko išpuolių, kurie vykdomi vien iš piktos valios, kaip tam tikras skaitmeninis vandalizmas arba siekiant pademonstruoti savo jėgą ir technines galimybes. Kartais DDoS ataka naudojama kaip dūmų uždanga. Kol aukos IT komanda susitelkia, kad atremtų srautą, užpuolikai gali bandyti surengti kitą, tikslingesnę ataką, pavyzdžiui, pavogti duomenis arba gauti neteisėtą prieigą prie įmonės sistemų.

Atakos pasekmės – kokia rizika gresia jūsų svetainei?

Tiesioginė ir akivaizdžiausia DDoS atakos pasekmė – jūsų internetinės paslaugos neprieinamumas. Klientai negali pasiekti jūsų svetainės, pirkti, prisijungti prie skydelio ar naudotis jūsų programėle. Kiekviena prastovos minutė – tai potencialus klientų ir užsakymų praradimas. Elektroninės prekybos įmonėms, transliacijų platformoms ar internetinėms finansinėms paslaugoms toks sutrikimas gali būti katastrofiškas.

Tačiau finansinės pasekmės yra ne tik tiesiogiai prarastos pajamos. Reikia įvertinti išlaidas, susijusias su atakos nustatymu, jos sušvelninimu (suvaldymu) ir visiško sistemų funkcionalumo atkūrimu. Tam gali prireikti pasitelkti saugumo specialistus, pirkti papildomas saugumo paslaugas arba investuoti į atsparesnę infrastruktūrą. Ilgalaikės ar pasikartojančios atakos gali gerokai apkartinti įmonės biudžetą.

Nereikėtų pamiršti ilgalaikio poveikio jūsų prekės ženklo reputacijai. Paslaugų neprieinamumas pakerta klientų ir verslo partnerių pasitikėjimą. Jei jūsų svetainė dažnai tampa atakų aukomis, vartotojai gali manyti, kad ji yra nestabili ir nepatikima, ir tai paskatins juos ieškoti alternatyvų pas konkurentus. Sugadinto įvaizdžio atkūrimas gali būti sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas.

Kaip atpažinti DDoS ataką ir apsisaugoti nuo jos?

Ankstyvas DDoS atakos aptikimas yra svarbiausias veiksnys siekiant sumažinti žalą. Turite nuolat stebėti tinklo srautą ir savo sistemų našumą. Atkreipkite dėmesį į neįprastus duomenų srauto padidėjimus, ypač iš netikėtų geografinių šaltinių ar keistų IP adresų. Stebėkite serverio apkrovą, pralaidumo naudojimą ir atvirų jungčių skaičių. Tinklo stebėsenos ir žurnalų analizės priemonės gali padėti nustatyti anomalijas, rodančias DDoS ataką.

Kalbant apie gynybą, labai svarbu turėti tinkamą infrastruktūrą. Įsitikinkite, kad jūsų prieglobos arba interneto paslaugų teikėjas (IPT) siūlo pakankamą duomenų srauto pralaidumą, kad būtų galima susidoroti su duomenų srauto šuoliais. Daugelis prieglobos bendrovių teikia pagrindinę apsaugą nuo DDoS. Apsvarstykite galimybę investuoti į serverius, turinčius didesnę duomenų apdorojimo galią, ir atsparesnius tinklo įrenginius, pavyzdžiui, ugniasienes ir maršrutizatorius.

Taip pat yra specializuotų sprendimų ir paslaugų, skirtų apsaugai nuo DDoS. Štai keletas pavyzdžių:

• žiniatinklio programų užkarda (WAF): Filtruoja taikomųjų programų lygmens srautą, gali atskirti kenkėjiškus botus nuo tikrų naudotojų.
• Turinio pristatymo tinklas (CDN): Duomenų srautą paskirsto į kelis serverius visame pasaulyje, perimdamas dalį atakos apimties ir apkraudamas pagrindinį serverį.
• Specializuotos DDoS mažinimo paslaugos: tokie paslaugų teikėjai siūlo pažangias technologijas ir pasaulinius duomenų srauto „valymo” centrus, galinčius išfiltruoti net didžiausio masto atakas.
• Tinklo konfigūracija: galite naudoti tokius metodus, kaip užklausų iš vieno IP skaičiaus ribojimas (greičio ribojimas) arba srauto iš tam tikrų regionų blokavimas (geografinis blokavimas), jei nesitikite teisėtų naudotojų iš tų regionų.

Aktyvūs veiksmai – svarbiausia prevencija

Geriausia apsauga nuo DDoS atakos – aktyvus pasiruošimas. Nelaukite, kol tapsite taikiniu. Parenkite išsamų reagavimo į incidentus planą (angl. Incident Response Plan). Jame turėtų būti nurodyti veiksmai, kurių bus imtasi aptikus ataką, komandos narių vaidmenys ir atsakomybė, paslaugų teikėjų ir galimų saugumo specialistų kontaktiniai duomenys. Reguliariai tikrinkite ir atnaujinkite šį planą.

Užtikrinkite, kad tinklo įrenginiai ir serveriai būtų tinkamai sukonfigūruoti. Įgyvendinkite geriausią saugumo praktiką, pavyzdžiui, naudokite stiprius slaptažodžius, reguliariai atnaujinkite programinę įrangą ir tinkamai konfigūruokite ugniasienę. Įjunkite tokius mechanizmus kaip spartos ribojimas, kad apribotumėte užklausų iš atskirų IP adresų skaičių. Jei jūsų verslas ribojamas geografiškai, apsvarstykite galimybę blokuoti srautą iš regionų, iš kurių nesitikite klientų.

Glaudžiai bendradarbiaukite su prieglobos paslaugų teikėju arba interneto paslaugų teikėju. Pasiteiraukite apie galimas apsaugos nuo DDoS galimybes ir jų veiksmingumą. Apsvarstykite galimybę naudotis profesionaliomis DDoS mažinimo paslaugomis, ypač jei jūsų verslas labai priklauso nuo internetinės prieigos. Nepamirškite, kad grėsmių aplinka nuolat keičiasi, todėl nuolat sekite naujienas apie naujus atakų būdus ir gynybos metodus. Reguliarus saugumo auditas padės jums nustatyti galimus pažeidžiamumus.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai